- valkšnus
- valkšnùs, -ì adj. (4) NdŽ, DŽ žr. valkus:
1. Rtr, BŽ92,571, KŽ, Šlu Šitas medis labai valkšnùs – tiktų lazoms dirbti Up. Ratlankius pašutina, kad būtum valkšnì Pln. Valkšnūs kailiniai, kad gerai išdirbta skūra J. Molis ant aslos išmintas glįsta, t. y. tampa valkšnùs JI604. Tundra klampi, valkšni rš.
valkšnù n. KŽ. val̃kšniai adv., valkšniaĩ KŽ.2. Jis kerta ir kerta kirka valkšnią uolieną rš. Kada iš tešlos išsiplauna visas skrobylas (krakmolas), atlieka iš jos gliti ir valkšni medžiaga, kurią mes glitimu vadinam rš. 3. Tvenkinio vanduo pasidarė valkšnus kaip dumblas rš. Iš jų nasrų drybsnojo ilgi ir valkšnūs žalių seilių siūlai rš. 4. judrus, akylas, gyvas: Tavo akys daros sustyrusios, neval̃kšnios KŽ(J).
Dictionary of the Lithuanian Language.